įsivyravimas

1 įsivýravimas sm. (1) → 1 įsivyrauti 3: Bažnyčia nuo pat lenkų endekijos įsivyravimo Vilniuje pavirto nebe Dievo namais Vaižg. Ji (pievinė miglė) lėtai dygsta ir auga, tad sunku pasėlį apsaugoti nuo piktžolių įsivyravimo rš. Grožė gali stačiai būt vadinama dvasios įsivyravimu jusnių pasaulyje Vd. \ vyravimas; įsivyravimas